Kai bažnyčios varpinėje randamas kabantis Ritos kūnas, policija gana greitai nusprendžia: savižudybė. Tyrimas nutraukiamas. Elena žino, kad jos duktė Rita negalėjo nusižudyti: mirties aplinkybės pernelyg keistos. Ji, serganti sunkia Parkinsono ligos forma, dėl kurios net paprasčiausiems judesiams atlikti reikia herojiškų pastangų ir kūną išjudinančių vaistų, siekia pati atskleisti tiesą ir imasi tyrimo. Žinodama, kad viena visko atlikti nesugebės, ryžtasi sudėtingai kelionei pas jai bei jos dukteriai nuo seno skolingą žmogų ir tikisi sulaukti pagalbos bandant išsiaiškinti mįslingas Ritos žūties aplinkybes...

XVI a. pabaiga, Nakebiolės dvaras Danijoje. Į ketvirtą dešimtį įžengusi Kristenzė Krukovė, gyvenanti dvare kartu su kitais kilmingaisiais, yra iki šiol netekėjusi ir atsiskyrėliška. Vienai dvariškei vis patiriant nesėkmingus gimdymus, Kristenzė apkaltinama raganavimu ir turi sprukti iš Pietų Fiuno į šiaurę. Prieglobstį atranda Olborge – gražiosios Maren Knepis pakviesta prisijungia prie grupelės moterų, kartu dirbančių ir sergstinčių viena kitą. Tačiau Kristenzę pasivijęs raganystės gandas meta šešėlį ant visos grupelės, esą šios moterys, ėmusios tarnauti velniui, sėja aplink blogį ir chaosą.

Visus šiuos įvykius pasakoja Kristenzės nulipdyta vaško lėlė – kito negandai prišaukti sumeistrautas kūrinėlis. Gebanti išgirsti ir matyti visa aplink, ji leidžia ir mums pažvelgti į siaubingą raganų medžioklę ir per amžius išliekantį žmonių gūdumą...