Iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė

Roma, Navonos aikštė, 1599 metų spalio 4-oji, vidurdienis. Brutaliame teniso mače susitinka italų tapytojas Karavadžas ir ispanų poetas Kevedas. Abu palaidūnai gina savo garbę, nors ši sąvoka ima prarasti prasmę netikėtai išsiplėtusiame pasaulyje.

Skaitytojas čia – ne tik varžybų stebėtojas, Staigi mirtis pateikia visą virtinę įvykių, nulėmusių šią dvikovą. Anglijoje Henrikas VIII įsako nukirsdinti karalienę Aną Bolin, iš kurios legendinių garbanų pagaminamas trokštamiausias teniso kamuoliukas. Kitapus vandenyno konkistadoras Hernanas Kortesas ir jo vertėja bei meilužė, majų princesė Malinali rezga planus ir nukariauja ištisas imperijas. Atokioje Meksikos kolonijoje vyskupas Vaskas de Kiroga perskaito Tomo Moro Utopiją ir, įtikėjęs, kad tai – visuomenės santvarkos vadovėlis, sekdamas Moro pateiktais pavyzdžiais įkuria haliucinogeninius grybus valgančių ir iš plunksnų meninius šedevrus kuriančių indėnų kaimelį...

Iš anglų kalbos vertė Alexandra Bondarev

Graikų mitologijoje Gerijonas – raudonas sparnuotas pabaisa, saugantis stebuklingas raudonas karves, kurias kaip vieną iš dešimties žygdarbių turi pagrobti Heraklis. Raudonos autobiografijoje Gerijonas – raudonas sparnuotas vaikinas, bandantis užlopyti savo žmogiškos esybės plyšius ir atrasti vietą jį supančiame pasaulyje. Nuo vaikystės savotiškas, paauglystėje Gerijonas paguodos ima ieškoti fotografijoje ir netikėtai užsimezgusiuose santykiuose su Herakliu – drąsiu jaunu klajokliu, ryšys su kuriuo brandina Gerijoną. Draugystei sudužus į šipulius, Gerijonas panyra į filosofijos studijas ir nukeliauja į Argentiną, kur atsitiktinis susitikimas su Herakliu nulemia jo savastį nušviesiančią kelionę į Ikkantiko ugnikalnį Peru.

Iš ispanų kalbos vertė Eglė Naujokaitytė

Ragana nužudyta. Būreliui vaikų aptikus jos lavoną, plūduriuojantį drėkinimo kanalo vandenyse, visas La Matosos miestelis ima aiškintis, kodėl ir kaip ši žmogžudystė įvyko. Pasklinda paskalos, krinta įtarimų šešėliai. Ir tuomet visi čia įsivėlę veikėjai ima pasakoti savo istorijas, o mes, skaitytojai, panyrame į šios apleistos ir nevilties persmelktos vietovės gyvenimą, kur karaliauja tamsiausias erotizmas, smurtas bei niekšingi galios santykiai.

„Žmogus su gera istorija – beveik karalius.“

Angolos Nepriklausomybės išvakarėse Liuda užsibarikaduoja bute – liksianti čia, už pačios išmūrytos sienos, ateinančius trisdešimt metų. Šalyje vyksta perversmas, politinė santvarka nesyk pasikeičia – buvusi Portugalijos kolonija virsta socialistine respublika, paskui užeina pilietinis karas, galiausiai įsivyrauja taika ir kapitalizmas. O Liuda dienas leidžia maitindamasi daržovėmis ir balandžiais, degina baldus, knygas ir, kad turėtų kuo užsiimti – nuodėguliu rašo dienoraštį ant buto sienų...